- išstembti
- 2 išstem̃bti, -sta (-ia), -o (ìšstembė) intr. 1. N, [K], Š, Rtr, Ser, KŽ, Pc, Trgn, Lkm išaugti į stambus, išstypti: Svogūnai, saločiai, žirniai, bulbės išstémbo, t. y. į stembus išėjo, užaugo J. [Liesoje žemėje augę medžiai] ne teip veikiai išstembsta S.Dauk. Leiskiam išstembti šakoms kamieno, užturėdamys pradžio[je] tekėjimą sulos į galūnę S.Dauk. 2. Ser, Srv, Prn, Rtn peraugus sukietėti: Pjauk žolę, pakol neìšstembė – ir karvė geriaus ės J.Jabl. Išstem̃bsta gegužės (tokios žolės) vasarop ir pradeda kaltūnuoti Ggr. Rūgštynės nebeskanios, nes jau išstem̃bo J.Jabl. Išstem̃busios žolės gyvuliai neėda Lb. Jau rūškyniai išstembė Vrn. Aš išstem̃busių žirnių negaliu valgyt Lš. Išstembęs šienas nė ruginių šiaudų nestova Bdr. Bet jau anie (salotai) išstem̃bę, nebėr tokie skani Kal. Motai (motiejukai) teip išstem̃bo, kad nė karvės nebėda Krt. Griežčiai visi išstem̃bo (žyduoliai liko) Žl. 3. Sml išstybti, išaugti: Mano anūkai jau išstem̃bo, pasdarė nemeilūs Lb. \ stembti; įstembti; išstembti; nustembti; pastembti; prastembti; sustembti
Dictionary of the Lithuanian Language.